Kiti raumenų sutrikimai

Yra daugybė ligų, kurios veikia kūno raumenis. Paprastai skiriamos įgimtos (genetinės) ir įgytos ligos. 

Raumenų ligoms būdinga tai, kad liga slypi pačiuose raumenyse. Kartais nervų sutrikimai gali būti panašūs į raumenų ligas, nes simptomai gali būti vienodi, pvz., raumenų silpnumas ar sutrikusi raumenų funkcija.

Čia aprašomos kitos nervus ir raumenis pažeidžiančios ligos. 

Raumenų sutrikimai

Galūnių juosmens raumenų distrofija (GJRD)

Galūnių juosmens raumenų distrofija yra įprastas terminas kelioms retoms, paveldimoms raumenų ligoms apibūdinti. Liga paveikia pečių, viršutinės rankų dalies, klubų ir juosmens raumenis. Paprastai sergantieji susiduria su sunkumais vaikščioti, lipti ir leistis laiptais, pakilti nuo kėdės arba pritūpti. Sunku kilnoti daiktus, laikyti iškeltas rankas virš galvos. 

Diušeno (Duchenne) raumenų distrofija

Diušeno raumenų distrofija yra genetinė raumenų liga, kuria dažniau serga vyrai. Priežastis ta, kad genų defektas, kuris sukelia ligą, yra susijęs su vyro X chromosoma. Pirmasis simptomas - sunku vaikščioti, nes ligos pradžioje dažniausiai paveikiamos didžiosios raumenų grupės, tokios kaip šlaunų ir sėdmenų raumenys. Vėliau, ligai progresuojant, gali pasireikšti širdies raumens pažeidimas.

Bekerio (Becker) raumenų distrofija

Genetinė raumenų liga Bekerio raumenų distrofija yra panaši į Diušeno ligą, tačiau simptomai paprastai būna silpnesni ir progresuoja lėčiau. Dažniausiai ši liga prasideda paauglystėje arba jauniems suaugusiems. Sergantieji dažniausiai turi kvėpavimo, širdies, kaulų, raumenų ir sąnarių problemų. Jaučiamas bendras silpnumas ir raumenų atrofija klubų, dubens ir pečių raumenyse. 

Miotoninė distrofija (Dystrophia myotonica)

Paveldima genetinė liga, kuri įprastai pasireiškia kaip „standumas“ raumenyse (miotonija) ir raumenų apimties ir funkcijos mažėjimas (atrofija). Lėtinė, lėtai progresuojanti multisisteminė liga. Kai kurie žmonės, sergantys miotonine distrofija, jaučiasi „nerangūs“, nes dėl raumenų jėgos trūkumo rankose ir dilbiuose bei pėdose jiems yra sudėtinga  kasdieninė veikla. 

Pompe liga

Pompe liga yra genetinė paveldima liga. Daugelis žmonių, sergančių Pompe liga, pirmiausia patiria kojų ir klubų raumenų silpnumą ir (arba) kvėpavimo sutrikimus. Liga gali sukelti simptomus, panašius į kitas ligas, įskaitant: raumenų distrofiją ir galūnių raumenų distrofiją.

Skaitykite daugiau apie Pompe ligą 

Mitochondrijų ligos

Mitochondrijų ligos yra įprastas terminas toms ligoms, kurios daro įtaką ląstelių gebėjimui gaminti energiją. Įvairios mitochondrijų ligos sukelia skirtingus simptomus ir pasireiškia kiekvienam individualiai. Dažniausi simptomai yra apsunkintas rijimas, sunkumas kvėpuoti, įvairių tipų motorinių įgūdžių praradimas, kojų nestabilumas ir regėjimo problemos.

Nervų sutrikimai, galintys paveikti raumenis

Išsėtinė sklerozė (MS)

Išsėtinė sklerozė yra viena labiausiai paplitusių autoimuninių, progresuojančių ligų, kuri veikia centrinę nervų sistemą (smegenis ir stuburo smegenis) ir sukelia negalią. Dažniausiai nuo šios ligos kenčia 20–40 metų amžiaus žmonės. Išsėtinė sklerozė yra siejama su mielino (apvalkalo, kuris formuojasi aplink nervus ir palaiko ryšį su centrine nervų sistema bei likusia organizmo dalimi) irimu. Šiam ryšiui nutrūkus pasireiškia tokie simptomai kaip galūnių tirpimas, nuovargis ir regos bei koordinacijos sutrikimai.

Miastenija gravis (Myasthenia gravis)

Miastenija gravis dažnai pasireiškia kaip raumenų jėgos trūkumas arba greitas raumenų nuovargis. Liga yra autoimuninė t. y., ją sukelia paties organizmo imuninės sistemos defektai, ir gali paveikti skirtingus raumenis. Pirmieji ligos požymiai dažnai yra „sunkūs“ akių vokai, dvigubas regėjimas, kalbos ir rijimo problemos bei sunkumai išlaikyti galvą ir laisvai judėti.

Spinalinė raumenų atrofija (SMA)

Stuburo raumenų atrofija yra paveldima liga, kai žūsta tam tikros nervų ląstelės (motoriniai neuronai). Nervai nebesiunčia impulsų raumenims, jie silpnėja ir išnyksta. Tai sukelia raumenų degeneraciją ir bendrą silpnumą.

Amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS)

ALS yra liga, naikinanti smegenų ir nugaros smegenų nervų ląsteles - motorinius neuronus, kurie kontroliuoja raumenis. ALS pradžioje simptomai gali būti ne taip pastebimi, tačiau ligai progresuojant gali pasireikšti svorio kritimas, raumenų trūkčiojimas ir mėšlungis, "prislopinta" kalba, apsunkintas balso valdymas bei raumenų silpnumas delnuose, rankose, kojose. Be nervinių impulsų raumenys silpnėja ir traukiasi, todėl prarandamas valingas raumenų judėjimas (paveikiamas judėjimo aparatas). Vėlesnėse ligos stadijose, dažniausiai pacientus ištinka visiškas paralyžius. 

Parkinsono liga

Parkinsono liga tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga dažniausiai pasireiškia nevalingu drebuliu, stangriais raumenimis, sutrikusia pusiausvyra ir judėjimo problemomis.